Kosminė Sąmonė

Padėkos žodis

Prieš daugelį metų mano mokytojas Freiburge kartą pasakė, kad, tyrinėdami daiktus, būtybes ar pačią Būtį, mes nepajėgiame suvokti kosmo, kuris skiriasi nuo visų daiktų ir netgi nuo pačios Būties. Taigi filosofija turinti išmėginti savo jėgas ir atkreipti dėmesį į kosminę sąmonę. Daugelį metų žadėjau savo studentams šią sąmonę atskleisti, tačiau tai padaryti pavyko tik iš dalies. Ir štai Lietuvoje, surinkus visus tuos „dalinius“ mėginimus, visai kitaip juos išdėsčius, permąsčius ir pataisius, kosmas atsivėrė per visai kitokio pobūdžio sąmonę, arba sąmoningumą. Svarbu tai, kad bet kuri filosofija ir bet kuris mokslas neišvengiamai visuomet priima laiko, erdvės, judesio prielaidą, kuri sudaro sąlygas suvokimui – nesvarbu, ar tai būtų daiktai, atomai, kvarkai, didysis sprogimas, ar pati Būtis. Tačiau šios sąlygos iš niekur niekada neatsiranda – jos visuomet yra duotos. Būtent ši duotis ir yra sunkiausiai apčiuopiama, nors ji yra artimesnė už pačius arti- miausius dalykus.

Kaip jau minėjau, Lietuvoje mano studentai taip pat pastebėjo, kad kosmo tema yra įdomi ir svarbi, tačiau kadangi dar nebuvau pasirengęs, šios temos nebūčiau plėtojęs, jei ne dr. Žilvinas Svigaris, kuris nutarė temiškai pertvarkyti Vilniaus universitete sukauptą mano archyvą. Dalyje šių tekstų buvo nagrinėjama laiko, erdvės, judesio ir kosminės sąmonės problema. Nors patys tekstai iš esmės ir buvo parašyti „lietuviškai“, jie vis dar turėjo būti perrašyti tikra lietuvių kalba. Į šį reikalą Žilvinas įtraukė geriausią redaktorę, tiesą sakant, jis tiesiog nutvėrė dabar jau Vilniaus universiteto doktorantę Brigitą Gelžinytę, daug žadančią Lietuvos ateities filosofę, kuri pridėjo savąjį ne tik filosofijos, bet ir lietuvių kalbos suvokimą, reikalingą suprasti temai, stokojančiai tinkamų žodžių. Kaskart man viešint Lietuvoje, su Žilvinu ir Brigita tol gvildendavome kiekvieną žodį, kol būdavo nutartas jo tinkamumas, tad kosminis jiems ačiū. Negaliu užmiršti ir dr. Jolantos Saldukaitytės, kuri taip pat kritiškai peržvelgė visą tekstą ir „perliejo“ jį pastabomis. Pagaliau ir prof. Dalius Jonkus uždėjo patvirtinimo antspaudą.

Visiems skaitytojams linkiu palengvinti savo gyvenimą kosminio sąmoningumo aprėptyje be daiktų priespaudos.

Algis Mickūnas