Algis Mickūnas

Kosminė sąmonė

Prieš daugelį metų mano mokytojas Freiburge pasakė, kad tyrinėdami daiktus, būtybes ar pačią Būtį mes nepajėgiame suvokti kosmoso, kuris skiriasi nuo visų daiktų ir netgi nuo pačios Būties. Taigi, filosofija turinti išmėginti savo jėgas ir atkreipti dėmesį į šią kosminę sąmonę. Daugelį metų žadėjau savo studentams šią sąmonę išryškinti, tačiau tai padaryti pavyko tik iš dalies. Ir štai Lietuvoje, surinkus visus šiuos „dalinius“ mėginimus, visai kitaip juos išdėsčius, permąsčius ir pataisius, kosmosas atsivėrė per visai kitokio pobūdžio sąmonę arba sąmoningumą. Dalykas tas, jog bet kuri filosofija ir bet kuris mokslas neišvengiamai visada priima laiko/erdvės/judesio prielaidą, kuri sudaro sąlygas bet kokiam suvokimui, nesvarbu, ar tai būtų daiktai, atomai, kvarkai, didysis sprogimas ar pati Būtis. Tačiau šios sąlygos iš niekur niekada neatsiranda – jos visada yra duotos. Būtent ši duotis ir yra sunkiausiai apčiuopiama, nors ji yra artimesnė už pačius artimiausius dalykus. Jau minėjau, jog Lietuvoje mano studentai taip pat pastebėjo, kad šio kosmoso tema yra įdomi ir svarbi, tačiau kadangi dar nebuvau tam pasirengęs, šios temos nebūčiau plėtojęs, jei ne dr. Žilvinas Svigaris, kuris nutarė tematiškai pertvarkyti mano archyvą, esantį Vilniaus universitete. Dalyje šių tekstų buvo nagrinėjama laiko/erdvės/judesio ir kosminės sąmonės problema. Nors patys tekstai iš esmės ir buvo parašyti „lietuviškai“, jie vis dar turėjo būti parašyti tikra lietuvių kalba. Į šį reikalą Žilvinas įtraukė geriausią redaktorę, tiesą sakant, jis tiesiog nutvėrė dabar jau Vilniaus universiteto doktorantę Brigitą Gelžinytę, daug žadančią Lietuvos ateities filosofę, kuri pridėjo savąjį ne tik filosofijos, bet ir lietuvių kalbos suvokimą, reikalingą suprasti temą, stokojančią tinkamų žodžių. Kiekvieną kartą man viešint Lietuvoje su Žilvinu ir Brigita tol turėdavome gvildenti kiekvieną žodį, kol būdavo nutartas jo tinkamumas. Ir kitu metu dažnai bendravome su Žilvinu apie tai, kaip dar būtų galima tobulinti patį tekstą. Taigi, Žilvinui ir Brigitai – kosminis ačiū. Negaliu užmiršti ir Dr. Jolantos Saldukaitytės, kuri taip pat kritiškai peržvelgė visą tekstą ir „perliejo“ jį pastabomis.  Pagaliau ir Prof. Dalius Jonkus uždėjo patvirtinimo antspaudą. Taigi visiems skaitytojams linkiu palengvinti savo gyvenimą kosminio sąmoningumo aprėptyje be daiktų priespaudos. 

Algis Mickūnas